Parodos

„MIGLA. DULKĖS ir BANGOS"
Andrius Grigalaitis, Ričardas Norvila, Tomas Andrijauskas
2020 liepos 10 d.

Tai projektas kilęs iš ilgų pokalbių traukinių stotyse, slampinėjimo po pelkes, kapines ar senamiesčių kiemelius, žiūrėjimo į kavos tirščius puodelyje ar plaukiančius debesis – iš pažiūros beprasmius dalykus, tačiau leidžiančius suderinti vidinį imtuvą ir pagauti platesnio diapazono bangas…
Gebėjimas gaudyti tas pačias bangas – šio projekto atsiradimo raktas. Kūrėjai gyvenantys skirtingose erdvėse (Šiauliai, Vilnius, Maskva) nepaisant atstumo ir projekto ištęstumo laike, sugebėjo kalbėti apie sudėtingus, dažnai metafizinius dalykus, papildyti, palaikyti ir įkvėpti vienas kitą.
Bangų gaudymo rezultatas:
Andrius Grigalaitis – fotografijos iš ciklo „Migla. Kiti pasauliai“.
Šiame cikle autorius analizuoja kaip migla keičia kraštovaizdį, kuria naujus pasaulius, suteikia emocijas. Kūriniuose gilinamasi į tylą bei tuštumą.
Ričardas Norvila – garso meno kūrinys „Rūkas“.
Kai nematai, tada girdi. Yra problemų? Gerai, kad yra.
Tomas Andrijauskas – analoginių video kūrinių ciklas „Dulkės“.
Ant kino juostos kieme barstau chemikalus, savo svajonių soduose.

“Data is Available aka Bionorms”
Bon Alog
2020 rugpjūčio 13 d.

Biotechnologijos kelia etinius teisių klausimus: ar technologija suteikia teises naudoti gyvuosius organizmus, koreguoti žmogaus prigimtį ir kokius rizikos faktorius šios galimybės gali sukelti sveikatai ir aplinkai. Mokslinių tyrimų apribojimas leidžia nustatyti ribas tarp teisingos ir neteisingos veikos toleravimo.
Projekte lyginamas gynybos ir apsaugos sistemų veikimas. Data is available kalbama apie biotechnologĳų normatyvumą ir padėties paradoksalumą šiuolaikinių technologĳų atžvilgiu. Reflektuojamas farmakoniškos (Pharmakon), parodoksalios situacĳos buvimas – nuodo ir vaisto, šiuo atveju, santykio nustatymo tarp nuodĳimo ir gydymo, kuris veikia griežto sunorminimo pagrindu, mirties ir gyvybės reguliavimu bei vertinimu. Kitaip sakant, vienu iš svarbiausių aspektų – galios, nuosprendžio teisės turėjimu.

HIGH!HOW ARE YOU?
Sheep Effect, Žvėrūna
2020 rugpjūčio 21 d.

Šio dueto bendradarbiavimas skleidžia šaltą neoną ir aštrių garsų griūtį. Tai dabarties nerimo pervertas ateities menas. Jų duetas festivalyje pristatys projektą „High! how are you?“.
Medijų meno festivalio ENTER’18 programos dalis
Dar šią žiemą Vilniuje pristatytas Sheep Effect kūrinio HIGH!HOW ARE YOU? vaizdo klipas rugpjūtį naujais pavidalais aplankė ir Šiaulius. Juodoji kiaulė yra labai laiminga ir dėkoja visiems susirinkusiems!

„Vidinės atminties archyvas"
Vaidotas Janulis
2020 spalio 23 d.

Atmintis – tai ne sąmonės atvaizdų forma daiktuose ar užfiksuotuose vaizduose sukaupta informacija. Tai informacijos kaupimo, fiksavimo, išsaugojimo forma.
Neretai pasitelkiamas ir kvapas idėjai pastiprinti. Objektuose panaudoti bičių koriai jungiami su vaško –
kabyklos elementu, praplečiančiu kompozicinę kūrinio erdvę. Bičių korys – puikus informacijos kaupimo ir saugojimo pavyzdys. Žmogaus išrasta analoginė fotografija, dagerotipija, skaitmeninė fotografija – tai vaizdo fiksavimo ir kaupimo būdai. Taškas (pikselis) formuoja skaitmeninės fotografijos vaizdą, taigi kaupia ir saugo informaciją. Galima įžvelgti analogų tarp šių informacijos kaupimo ir saugojimo formų.
Kolekcijoje „KARTOS“ naudojamos vienos giminės fotografijos, darytos XX a. pradžioje, viduryje ir antroje pusėje. Sukaupta patirtis, išgyvenimai atsiskleidžia laiko juostoje tarp kartų. Vaško matinis paviršius ir faktūros harmoningai įsilieja į korį, kaip šeimos simbolį.

„Vertė"
Gitana Evseičikaitė
2020 spalio 30 d.

Savivertė yra nekintama asmeninė vertybė, kurią užsiauginame ir nešamės kaip cheminę formulę per savo gyvenimą.
Tekstilės kompozicijų cikle „VERTĖ” yra reflektuojama kokią įtaką asmens VERTEI daro kūnas: saviVERTEI, aplinkinių VERTinimui / įVERTinimui. Daroma prielaida, kad gebėjimas priimti savo kūną yra pagrindas saviVERTEI formuotis, kuri lemia ir aplinkinių
(į)VERTinimo poveikį.
Kūno ir vertės sąveika yra atskleidžiama, „pridangstant” kūną rankiniu siuvinėjimu, kuris, tarsi rūbas, paslepia, maskuoja kompleksus, asmens savivertės stoką. Aukso spalvos liureksu dygsnis po dygsnio formuojama aliuzija į situaciją, kai kūnui kaip objektui dirbtinai priskiriama vertė.